Pastaraisiais metais jogos praktika labai reklamuojama televizijoje ir internete - šios veiklos ambasadoriais tapo garsenybės, asmeniniai treneriai ir sporto guru. Be to, kaip grybai po lietaus atsiranda vietų, kur galima praktikuoti jogą - nuo specialių klubų iki populiarių sporto salių. Pandemijos metu ši veikla persikėlė į internetą, įskaitant populiariąją "YouTube" paslaugą. Katalikui svarbus dar vienas gana neakivaizdus aspektas, susijęs su joga - Ar tai nuodėmė? Kodėl apie tai reikia galvoti dėl šios, atrodytų, nekenksmingos sportinės veiklos?

Ar Bažnyčia draudžia jogą?

Pradedant svarstyti apie jogą, reikia atsižvelgti į jos vienareikšmišką ryšį fizinėje ir dvasinėje plotmėse. Iš pirmo žvilgsnio tai tik pratimų rinkinys, o praktiškai viskas remiasi dvasiniu pagrindu. Būtent dėl šios antrosios sudedamosios dalies kyla daug rūpesčių, susijusių su jogos praktikavimu.

Svarstant, ar joga yra nuodėmė Bažnyčios požiūriu, reikia grįžti prie dvasininkų institucijos, kuri labai rūpinasi kiekvienu krikščionių bendruomenės nariu. Dalyvavimas Mišiose, kasdienė malda ir gyvenimas pagal Dekalogą yra absoliutūs pagrindai siekiant priartėti prie Dievo. Atsivėrimas dvasinėms galimybėms už šios zonos ribų gali sukelti didžiulių problemų, įskaitant kvietimą šėtonui giliau įsiskverbti į mūsų psichinę erdvę.

Aš tiesiog sportuoju. Joga - Ar tai nuodėmė?

Skeptikų ir griežtų Bažnyčios pozicijos kritikų pagrindinis argumentas yra posakis: "Juk tai tik pratybos!". Taip pat dažnai teigiama, kad praktikuojant jogą galima atskirti dvasinę sritį ir ją išskirti. Toliau, kai kurie Jie teigia, kad šią veiklą galima derinti su gilia krikščioniška malda ir taip priartėti prie Dievo. Nieko negali būti toliau nuo tiesos - geriausia dvasinės šventės idėja yra dalyvauti Mišiose ir priimti Komuniją. Su jogos filosofija nuolat susijęs "slaptųjų energijų" buvimas neabejotinai kenkia dvasinės ramybės ir tobulėjimo trokštančiam katalikui.

Ar reikia prisipažinti apie jogą?

Nors daugumoje tipinių lengvųjų ir sunkiųjų nuodėmių sąrašų nėra nė žodžio apie jogą, šią temą tikrai verta aptarti su išpažinėju. Svarbu prisiminti, kad per išpažintį taip pat galite kalbėti apie įvairius rūpesčius, susijusius su dvasingumu ir elgesiu kasdieniame gyvenime. Jogos praktikavimas gali kelti jaudulį, o daugeliui žmonių, puikiai ją praktikuojančių, nėra jokių požymių, kad jie praktikuoja ką nors blogo. Išpažintinis pokalbis čia gali būti puikus būdas geriau suprasti pavojų ir sukurti apsaugos metodus.

Klausimą, ar joga yra nuodėmė, jau daugelį metų ginčijasi šios veiklos šalininkai, pašaliečiai ir krikščionių bendruomenės atstovai. Praktikoje labai sunku pasakyti "taip", tačiau reikėtų nepamiršti daugelio su tuo susijusių pavojų. Praktikuodami jogą mes nenusidedame, bet stipriai atsiveriame nuodėmės keliui. Ar verta eiti šia kryptimi, kiekvienas turi nuspręsti pagal savo sąžinę.