Kad išsipildytų Šventojo Rašto žodžiai, turėjo atsirasti toks žmogus kaip Judas. Nors daugelį metų buvo arti savo Mokytojo, jis paliko šviesos kelią ir pasidavė žemiškoms pagundoms. Be to, suma, kurią jis gavo už tai, kad atsisakė Kristus, buvo toks apgailėtinas, kad šiandien daugelis stebisi: "Kaip galima būti tokiu kvailiu!". Kaip jis pats JėzusAr jis atleido Judui?
Spausdinti turinio
Štai kas buvo Judas
Judas yra vienas iš dvylikos apaštalų. Jis pasirodė prie JėzusJie matė jame tikrą žydų lyderį. Pakankamai stiprus, kad suvienytų tautą aplink save ir iškeliautų prieš Romą. Žinoma, tai tik viena iš hipotezių, nes sunku rasti nuoseklias įvykių versijas, net ir tuo metu rašytuose dokumentuose.
Judo savižudybė
Remiantis Biblijos tyrinėtojų surinkta informacija, Judas turėjo atiduoti Kristų už 30 sidabrinių. Įdomu tai, kad, vertinant šiandienos terminais, tai buvo apie 10 000 zlotų, o tai yra palyginti nedaug. Tačiau tais laikais neturtingam žmogui tokia suma galėjo būti bilietas į naują gyvenimą.
Po visų įvykių, susijusių su Jėzaus pasidavimu, Judas Iskarijotas nusižudė. W kaip būdas? Šiuo atveju šaltiniai taip pat nėra nuoseklūs, tačiau dažniausiai minima mirtis pakariant - taigi apaštalas buvo pavaizduotas garsiajame Tissot paveiksle. Tada lieka klausimas, ar Jėzus Ar jis atleido Judui?
Judo evangelijos neaiškumai
Yra vis dar viena iš hipotezių susijusi su informacija, esančia apokrifuose, datuojamuose II mūsų eros amžiumi, apibūdinamuose kaip Evangelija Judas. Ten ši figūra šiek tiek išbalinta, nes vietoj išdavystės minimas prašymas pasiduoti. Kita vertus, pagrindinis Kristaus motyvas nebuvo būti išganymasŠi sąvoka krikščionims nepriimtina.
Kyla šis klausimas, ar Jėzus atleido Juduidažnai yra analogija šiandienai.
Kiek blogio galima padaryti, kad vis dar galėtum tikėtis išgelbėjimo? Tai šiuolaikinis, šiek tiek nulinis būdas, kuriuo šį klausimą dvasininkams ir Bažnyčiai kelia daugelis žmonių. Kai kurie žmonės tai daro atvirai, kiti savo veiksmais išreiškia konkrečias pažiūras. Apie pasekmes susimąstoma tik po kurio laiko, dažniausiai gyvenimo pabaigoje. Laimei, vis dar yra laikas atgailauti ir priimti atleidimą:
"Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro". (Lk 23,24).
Šie žodžiai yra visuotinai žinomi ir tam tikra prasme rodo, kad Judui buvo suteikta galimybė atleisti. Kitas klausimas, ar jis atgailavo ir su tuo susitaikė - savižudybės aktas to nerodo. Kita vertus, galima daryti tvirtą prielaidą, kad pats Jėzus atleido Judui už jo elgesį.
