Ar meditacija yra nuodėmė? Pastaruoju metu į Europą plūsta įvairios praktikos iš Rytų. Ši tendencija atveria daug įdomių perspektyvų, bet kartu ir pavojų. Juk nėra nieko blogo išbandyti naujus dalykus ir plėtoti savo dvasinę sritį. Tačiau kataliko užduotis - atlikti tokią atranką, kuri padėtų pasirinkti gėrį ir atmesti blogį.
Frazė meditacija kilusi iš lotyniško žodžio meditacijakuris reiškia apmąstyti/įsigilinti. Meditacija - tai visuma praktikų, kuriomis siekiama lavinti protą arba įvesti jį į kitokią sąmonės būseną, kad būtų pasiektas teigiamas poveikis. Meditacijos ištakos siekia Rytų religijas. Dažniausiai jis tapatinamas su budizmu.
Ar tokiu atveju meditacija katalikui yra nuodėmė? Viskas priklauso nuo to, kokią meditaciją turime omenyje. Krikščioniška meditacija, kurią sudaro malda; susitikimas su Dievasleidžiama ir laikoma įprasta katalikų religine praktika. Kita vertus, budistinė meditacija draudžiama. Jis glaudžiai susijęs su budizmo filosofijos idealais ir prielaidomis, kurios prieštarauja Katalikų Bažnyčios mokymui. Budistų meditacijoje daugiausia dėmesio skiriama atsiribojimui nuo pasaulio, troškimų atsisakymui. Taip medituodami mes stengiamės atsikratyti savo asmenybės, kuri laikoma nuodėme.