Ar Lietuva buvo pakrikštyta per Lenkiją? Krikštas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (taip tais laikais vadinosi Lietuva) buvo įkurta daug vėliau nei Lenkijos krikštas. Tai įvyko tik 1387-1388 m., t. y. praėjus beveik 400 metų po to, kai Meška pirmą kartą padarė kryžiaus ženklą. Pažymėtina, kad ne visa Lietuva buvo pakrikštyta iš karto, o tai vyko etapais. Žemaitija, paskutinis iš penkių tuometinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etnografinių regionų, į krikščionybę atsivertė tik po ketvirčio amžiaus, 1413 m.
Tuo metu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo vienintelė nekrikščioniška valstybė visoje Europoje. Tačiau net ir čia esama netikslumų, nes pagoniška valstybe tuo metu laikytos tik vietinės lietuvių žemės, t. y. apie 10% visos teritorijos. Visos likusios žemės kartu su rusėnų žemėmis 988 m. buvo sukrikščionintos stačiatikių apeigomis. Taigi tik nedidelė Lietuvos valstybės dalis liko pagoniška. Pats Lietuvos žemių valdovas Ladislovas II Jogaila buvo krikščionių valdovas, nes iškart po gimimo priėmė stačiatikių krikštą. Vėliau jis taip pat buvo pakrikštytas Katalikų bažnyčioje.
Sakoma, kad tiesioginė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krikšto priežastis buvo Kryžiuočių ordino grėsmė. Lietuva, likusi vienintelė pagoniška valstybė, buvo lengvas taikinys kryžiuočiams, kurie save laikė tikėjimo gynėjais ir naudojo tai kaip pagrindinę savo puolimų priežastį. Pagonybė taip pat nepadarė teigiamos įtakos Lietuvai likusioje Vakarų Europoje. Tai kėlė tiek rūpesčių, kad lietuviai nusprendė krikštytis per Lenkiją. Kunigaikštystės valdovas Ladislovas II Jogaila 1385 m. Krėvos unija įsipareigojo, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bus krikštijama per Lenkiją.