Kadangi tikrai žinome, kad pragaras jau egzistuoja, tada galime savęs paklausti: "Kaip atrodo pragaras?" Ar tai vietaKuriomis dažnai žavimės gražiuose pasaulio dailininkų paveiksluose ar bent jau kino juostose? Ar tai žmogus gali suvokti savo protu? Tikrai ne. Ši tema jau buvo aptarta ankstesnėse pastraipose.
Todėl prisiminkime, kad pragaras nėra fizinė vieta. Tai sielos, kuri, atmetusi Viešpaties Dievo malonę, po mirties eina pas šėtoną, būsena. Tai siaubo ir amžinų nusidėjėlių kančių būsena. Kiekvienas iš mūsų turėtų savaip įsivaizduoti pragarą. Tačiau jis turėtų tai daryti taip, kad prieš jį jaustų baimę ir nusivylimą, kartu saugodamasis, kad nenueitų klaidingu keliu.
Pragaras taip pat gali būti vaizduojamas kaip žemiškajame gyvenime jau patirtų įvykių ir situacijų seka. Tačiau tai nebus pragaras bibline prasme, o tik jo laikinas atvaizdas. Kiekvieną kartą, kai kenčiame sąmoningai atmesdami Dievą, dėl to toliau darome blogus darbus. Todėl neįmanoma vienareikšmiškai papasakoti istorijos kaip tai atrodo pragaras. Tikriausiai teisinga būtų sakyti, kad kiekvienam iš mūsų pragaras gali atrodyti skirtingai. Tačiau tikriausiai geriau patiems apie tai nesužinoti.