Ar pasireiškimas yra nuodėmė? Žmogus laikomas tobuliausia Dievo sukurta būtybe. Kaip vieninteliai iš visų kūrinių esame apdovanoti protu ir laisva valia. Šis unikalumas suteikia tam tikrų įsipareigojimų. Kadangi turime protą ir galime priimti sąmoningus sprendimus, esame visiškai atsakingi už jų pasekmes.
Dievas davė žmogui priežastį juo naudotis. Todėl nesugebėjimas naudotis protu yra nuodėmė. Žmogus, kaip mąstanti būtybė, turėtų išmokti atskirti gėrį nuo blogio. Akivaizdu, kad Dievo žmonėms paliktas ženklas, padedantis priimti teisingus sprendimus, yra Dekalogas.
Ar demonstracija yra nuodėmė, priklauso nuo priežasties, dėl kurios demonstruojame. Krikščioniškųjų vertybių gynimas, kitų žmonių teisių, laisvės ir orumo gynimas visada laikomas geru poelgiu. Problema iškyla tada, kai gindami vertybes, nesuderinamas su katalikybe. Tada tai gali būti laikoma nuodėme. Tai, ar apraiška yra nuodėmė, priklauso nuo mūsų ketinimų. Jei veikiame iš teisingų ir moraliai pagrįstų motyvų, apie nuodėmę negali būti nė kalbos.
Kita vertus, nuodėme tikrai galime vadinti demonstravimą dėl savo, dažnai primityvių ir tuščių tikslų. Demonstracija visada turi būti rengiama ginant kitą asmenį ar ištisas socialines grupes. Tai neturėtų prieštarauti bendram interesui. Pasireiškimas dėl savo interesų yra pasireiškimas pasipūtimas i godumas.