Atgailos sakramentas yra vienas iš septynių sakramentų, kuriuos įsteigė Jėzus Kristus. Jis naudojamas nuodėmėms apvalyti. Tai atgailos, liūdesio dėl nuodėmių ir susitaikymo su Dievas. Jis baigiasi tuo, kad išpažinėjas paskiria atgailą ir suteikia (arba, kraštutiniais atvejais, nesuteikia) atleidimą. Atgailos sakramentas, be kita ko, teikiamas Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčiose. Jis, kaip ir ligonių patepimas, priskiriamas prie gydymo sakramentų. Katalikas privalo eiti išpažinties bent kartą per metus per Velykas.
Atgailos sakramentas yra nuodėmių išpažinimo Dievui forma. Tačiau jis atliekamas per išpažintį atliekantį išpažinėją. Katalikų Bažnyčioje tai yra kunigas, sėdintis išpažinties sakykloje. Daugelis žmonių, einančių išpažinties, jaučiasi nepatogiai dėl to, kad turi išpažinti savo nuodėmes kitam asmeniui. Tačiau svarbu prisiminti, kad kunigai privalo slaptas išpažintį, kuri kategoriškai draudžia jiems informuoti kitus apie išpažintį atliekančio asmens padarytas nuodėmes.
Spausdinti turinio
Kada kunigas gali nutraukti išpažinties paslaptį
Ar gali kunigas išpažinties paslaptis sulaužyti? Tikrai ne. Net jei išpažinties metu jis sužino, kad buvo padaryta nusikalstama veika, jis neturi teisės atskleisti šios paslapties. Visa Atgailos sakramento esmė grindžiama pasitikėjimu tarp išpažįstančiojo ir išpažintojo.
Išpažinties paslaptis buvo įvesta 1215 m. IV Laterano susirinkime. Jis išliko iki šių dienų nepakitęs. Kunigas, kuris pažeidžia išpažinties paslaptį, paminėdamas konkrečią nuodėmę padariusio asmens vardą, baudžiamas ekskomunika, t. y. popiežiaus pašalinimu iš Katalikų Bažnyčios. Jei kunigas nemini asmens vardu, bet aiškiai ir sąmoningai užsimena, kas tas asmuo yra, jis padaro mirtiną nuodėmę.
Išpažinties paslaptis ir teisė
Išpažinties paslaptį ir bausmes už jos pažeidimą reglamentuoja kanonų teisė:
Can. 983.
§ 1.
Sakramento paslaptis yra neliečiama, todėl išpažinėjui visiškai draudžiama žodžiais ar bet kokiu kitu būdu ir dėl bet kokios priežasties išduoti penitentą.
§ 2.
Vertėjas, jei jis dalyvauja, taip pat visi kiti, kurie kokiu nors būdu iš išpažinties gavo informacijos apie nuodėmes, taip pat privalo laikytis paslapties.
Kan. 1386.
§ 1.
Išpažinties sakramentinę išpažinties paslaptį tiesiogiai pažeidęs išpažinėjas susilaukia ekskomunikos latae sententiae, kuri priklauso Šventajam Sostui; tačiau jei jis ją pažeidžia tik netiesiogiai, jis baudžiamas pagal nusikaltimo sunkumą.
§ 2.
Vertėjas ir kiti, minimi 983 kanono 2 dalyje, pažeidę paslaptį, turi būti baudžiami teisinga bausme, neišskiriant ekskomunikos.
Šiuo atveju bažnytinės teisės laikosi ir pasaulietinės valstybės institucijos. Teismo proceso metu apklaustas kunigas negali būti verčiamas papasakoti apie faktus ir įvykius, apie kuriuos sužinojo per atgailos sakramentą.
